skeryčioti

skeryčióti, -iója, -iójo DŽ, NdŽ, VšR, skerýčioti, -ioja, -iojo Vlkv, skėryčióti NdŽ 1. intr., tr. mosuoti, skėtrioti (rankomis): Jis, pasakodamas ką nors, tai skeryčiója su rankom Gž. Neskeryčiók – dar stiklus sudaužysi! Snt. Sesuo, skeryčiódama rankomis, kažką šaukė Šk. Ko čia skeryčióji lyg varlė, rato prislėgta Vlkv. | prk.: Čia tūkstančiamečiai ąžuolai, šakotos eglės, pušys skeryčiojo savo susipynusias šakas A.Vien. | refl. BŽ33: Pyksta, plūstasi, rankomis skeryčiojasi – tiesiog dangų su žeme maišo! J.Paukš. Skeryčiójas, sklaidos su rankom Ds. Jis su rankom kai skėryčiójas, tai aš bijau, kad man per nosį neužvažiuot Slk. Nesiskeryčiódamas jis nė žodžio nepasako Šl. Skeryčiójasi lyg vapsas gaudydamas Vdžg. | Vienu akies kampu Būblienė mato, kaip jo rankytės skėryčiojasi I.Simon. | prk.: Už tvorų stiepėsi be galvų saulėžolių stiebai, skeryčiojosi koks nors vaisinis, dabar be lapų medelis A.Vien. ║ refl. mosuojant rankomis, pasakoti: Skeryčiójas, pati nieko neišmanydama Jnš. ║ intr. prk. labai stengtis, rūpintis: Jei mokinių knygose bus pilna kalbos klaidų, kalbos mokytojas, kad ir kaip skeryčiotų, vienas pats nieko nepadarys mokykloje kalbos mokslui J.Jabl. 2. intr. eiti skėtriojant rankomis, mėtantis į šalis, svyruojant: Neskeryčiók po aslą! Šk. Kas ten skeryčiója per arimus? DŽ. Tas žmogelis, eidamas keliu, į visas puses skeryčiója Žvr. Kur čia skeryčióji kai girtas?! Dkš. Ko skeryčióji kaip gaidys? Erž. 3. intr. Š, DŽ triukšmauti, smarkauti, priešgyniauti: Tai jau žmogus: pasigeria – ir skeryčiója į akis Rmš. Tiktai peštukai ir mušekliai jo nekenčia, kad jis neleidžia jiems per daug skeryčioti J.Jabl. | refl.: Ko čia dabar skeryčiójies, niekas tavę nebijo! Jrb. Skeryčiójasi ant viso kaimo: visus bara, visi jam neįtinka Slv. Nesiskeryčiók par daug, bo paimsiu už sprando ir išmesiu par duris! Skrb. Nesiskerýčiok kai boba Ktk. \ skeryčioti; atskeryčioti; išskeryčioti; nuskeryčioti; paskeryčioti; parskeryčioti; prisiskeryčioti; suskeryčioti